Kad žmonės šypsotūs prie vieškelio balto ... Kad saulė žibėtų virš mūsų galvų ...
Kad lietūs nulytų ir skausmą ir kaltę ... Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdų ...
Kad medžio viršūnėse viltys sutilptų ... Kad vėjai atpūstų geri iš namų,
Kad kartais užsuktų, kad kartais užplūsta Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų
Kad niekas ir niekur ir niekaip neskriaustų Kad niekas nebūtų mažu ...
Kad viskas iš naujo ... Kad viskas į gerą
Kad viskas gyvenime būtų gražu. |